Kaip kalbėtis su vaikais apie gimties dalykus? (I)

Kai dar buvo visai maži, vaikai klausdavo mūsų, iš kur jie atsirado arba kaip – ar per bambą? – mažas kūdikėlis išlenda iš mamos pilvelio. Tuomet jiems papasakodavau, kaip nuostabiai Dievas viską sugalvojo: sukūrė takelį, kuriuo tėtis gali pasėti sėklytę mamos pilvelyje, o kūdikėlis – iš ten išlįsti. Pasakau, kad tas takelis labai mažas ir slaptas. Kartais mažiems vaikams to užtenka.
Tik tuomet, jei jie domisi, kur vis dėlto tiksliai yra tas takelis, pasakau jiems, kad pilvelio apačioje, netoli tų skylučių, pro kurias šlapinamės, bet jis slaptas, taip paprastai nematomas. Tik tėtis ir kūdikėlis moka juos surasti.

<…>

Verta juos pakalbinti: ar žino, kaip žmogus sukuriamas moters įsčiose, kaip jis užgimsta? Iš atsakymų suprasime, kas konkrečiai šiuo metu vaikui įdomu ir kaip išsamiai turėtume su juo kalbėtis. Manau, jog geriau per anksti patiems su vaiku pasikalbėti, nei per vėlai, kai jis jau žino. Net ir tada, kai vaikai patys visko paklausia, galime perklausti, pasitikslinti: kas būtent juos domina, ką girdėjo? Tai puiki proga pažinti, su kuo vaikai susiduria už namų sienų, kokia jų aplinka, ir taip atpažinti pavojaus signalus, į ką ypač
turėtume atkreipti dėmesį šia tema.

Visą, gydytojos Lauros Aleknienės straipsnį „Kaip kalbėti apie gimties dalykus su vaikais” skaitykite čia