Pinigų ar vaisingumo džiaugsmas? (Invitrofertilizacija vs NaProTechnologija)

Seime audringai svarstant Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą, norisi kreiptis į tas šeimas, dėlei kurių šitaip verda aistros. Nors, tiesą pasakius, aistros ten verda dėl pinigų… Ir vis dėlto – kaip jaučiatės jūs, vaisingumo problemų kamuojamos šeimos?

Regis, išmušė valanda, kai kažkas iš tikrųjų susidomėjo jūsų nelaime, kai kažkas jumis rūpinasi. Bet ar tai tiesa, ar ne iliuzija? Abejoti verčia skaudžios jūsų istorijos: pašalinti kiaušintakiai, kiaušidėse užaugusios cistos, įtikinimas, kad embrionas – tai ne žmogus. Įkyriai lenda baisi mintis, kad esate tik priemonė kitiems siekti savojo tikslo.

Nevaisingumas nėra ūmus susirgimas, net ne diagnozė. Dažnai tai kelių sveikatos sutrikimų, kuriuos nustačius ir tinkamai gydant galima atkurti normalią reprodukcinę funkciją, išraiška. Dirbtinio apvaisinimo specialistai dažniausiai neskiria pakankamai dėmesio diagnostikai. Atradus vieną sutrikimą, nebesivarginama tirti toliau, ir taip dauguma atvejų lieka nepastebėti hormonų produkcijos nepakankamumai, silpni lėtiniai uždegimai, kitų organų lėtinės ligos, darančios įtaką reprodukcinei funkcijai. Ne taip toli nuo mūsų, Lenkijos Balstogėje, arba lėktuvu lengvai pasiekiamoje Airijoje nevaisingumo problema sprendžiama kitaip – nauja, efektyvia, sveikatos sutrikimų bei moralinių nesusipratimų nekeliančia technologija, vadinama NaPro (Natural Procreation Technology – natūrali prokreacinė technologija). Birželio pradžioje ji išsamiai pristatyta Lietuvos sveikatos mokslų universitete vykusioje konferencijoje „Vaisingumo pažinimas – asmens teisė žinoti“ (beje, ją surengė net keturios Lietuvos ir tarptautinės švietimo bei mokslo institucijos – be LSMU, dar VDU, MRU ir Europos šeimos gyvenimo ugdymo institutas). NaPro tikslas – sudaryti galimybę šeimai stebėti moters ciklą ir pasitelkiant šiuos stebėjimus bei įvairius (laparoskopinius, endoskopinius, hormoninius, kt.) tyrimus nustatyti ginekologines, endokrinines, bendras sveikatos problemas ir jas gydyti. Tik tiek.

Airijoje iš beveik 1100 NaPro metodu gydytų šeimų, kurių vidutinis nevaisingumo patirties laikas buvo penkeri su puse metų ir 33 proc. iš jų jau buvo taikytos nesėkmingos dirbtinio apvaisinimo procedūros (dažnai – kartotos ir po keletą kartų), vaikų gimstamumas siekia 25,5 proc. Palyginimui – Europos embriologų ir reprodukcijos draugijos 2010 metų duomenimis, Lietuvoje šis rodiklis taikant dirbtinį apvaisinimą tesiekia kiek daugiau nei 7 proc., ES vidurkis – apie 21 proc. (beje, dėl skaičių būkite budrūs, nes dirbtinį apvaisinimą atliekančios įstaigos paprastai viščiukus skaičiuoja pavasarį, t.y. efektyvumo studijose dažnai būna nurodomas ne gimimų, o nėštumų skaičius.) NaPro pagalbą pasitelkusios moterys pastojo vidutiniškai po 6–7 gydymosi mėnesių. Daugiavaisių nėštumų, mažo gimimo svorio naujagimių, priešlaikinių gimdymų skaičius – toks pats kaip bendroje populiacijoje. Nekyla ir per didelės kiaušidžių stimuliacijos pavojus (nors neretai jos stimuliuojamos, bet čia nereikia 10 kiaušialąsčių). Dažnai surandama bei gydoma lėtinė moters liga, kuri iki tol iš viso nebuvo nustatyta.

Be to, šia technologija gydomas ne tik nevaisingumas, bet ir pakartotiniai persileidimai, sunkus priešmenstruacinis sindromas, pogimdyminė depresija, vykdoma priešlaikinio gimdymo prevencija. Gydytis Airijoje, juolab Lenkijoje pagal šią technologiją turbūt būtų pigiau (o ir efektyviau bei saugiau), nei Lietuvoje naudojant dirbtinio apvaisinimo priemones. Juk skaudžiai turime pripažinti, kad mūsų PSD fondas neišgali pasirūpinti ne tik vaisingumo problemų kamuojamomis šeimomis, bet ir neįgaliaisiais, senyvais žmonėmis, kuriems reikalinga nuolatinė slauga (pavyzdžiui, Lietuvos valstybė kompensuoja vieną slaugytojos vizitą per mėnesį pas žmogų, kuris nesikelia iš lovos!), kai kuriomis vėžio bei kitomis lėtinėmis ligomis sergančiais, tarp jų – ir vaikais, jaunais žmonėmis. Gal ir senatvėje nemiga mažiau kankintų, kai nereikėtų galvoti apie juos – savus vaikus, kurie neišgyveno užšaldymo, atšildymo… Faktai ir skaičiai, regis, yra akivaizdūs. Tikiu, kad išauš diena, kai ir Lietuvoje bus galima gydytis pagal šią technologiją. Gal net greitai. Tiesa, turbūt ne dirbtinio apvaisinimo klinikose (vis tie pinigai…). Štai tada iš tiesų bus galima džiaugtis, kad nevaisingumo problema Lietuvoje tapo tikrai svarbi, ir ne kaip priemonė, o kaip tikslas.

Šaltinis  lrytas.lt