Vaisingumo kodas: nuo egzistencinės prasmės iki sveikatos raštingumo
Tarptautinė mokslinė konferencija
2026 spalio 03 d. Didžiojoje auloje, Vytauto Didžiojo universitete, Gimnazijos 7, Kaunas
KONFERENCIJOS PROGRAMA
08:30–09:00 Registracija. Prašome dalyvių atsinešti savo ausinukus – konferencijoje numatytas sinchroninis vertimas.
09:00–09:30 Konferencijos atidarymas
- Sveikinimo žodis: Jo Ekscelencija Kauno arkivyskupas metropolitas dr. Kęstutis Kėvalas, VDU Katalikų teologijos fakulteto Didysis Kancleris
- Doc. dr. Benas Ulevičius, KTF dekanas, VDU
- Dr. gyd. Yolanda Fernández, Europos šeimos gyvenimo ugdymo instituto prezidentė
09:30–11:00 I PLENARINĖ SESIJA
VAISINGUMO PAŽINIMAS: EGZISTENCINIS IR ANTROPOLOGINIS MATMUO
Moderuoja doc. dr. Benas Ulevičius, VDU
09:30–10:00 „Vaisingumas – asmens egzistencinis gėris“ – kun. prof. dr. Andrius Narbekovas, VDU
10:00–10:30 „Kontracepcijos piliulė kaip Homo sentimentalis „motina“ – prof. dr. gyd. Gintautas Vaitoška, Tarptautinis teologijos institutas, Trumau, Austrija
10:30–11:00 „Moters laisvė ir įkūnytas vaisingumas: iš kur kyla jų priešprieša?“ – dr. Vilma Šliužaitė, VDU
11:00–11:30 „Mokslas ir lytis“ – prof. gyd. dr. René Ecochard, Klodo Bernaro universiteto profesorius emeritas, Lionas, Prancūzija
11:30–12:00 I plenarinė diskusija
12:00–12:30 Kavos pertrauka
12:30–14:30 II PLENARINĖ SESIJA
BIOLOGINIS VEIDRODIS: VAISINGUMO PAŽINIMAS KAIP DIAGNOSTIKOS ĮRANKIS IR SVEIKATOS RAŠTINGUMAS
Moderuoja dr. Vilma Šliužaitė
12:30–12:55 „Ovuliacija – sveikatos ženklas“ – gyd. dr. Pilar Vigil, Vaisingumo sveikatos tyrimų institutas, Niujorkas, JAV; Santjagas, Čilė
12:55–13:20 „Mitybos vaidmuo reguliuojant moters hormoninę pusiausvyrą“ – gyd. doc. dr. Jolanta Wasilewska, Atkuriančiosios prokreatyviosios medicinos centras Napromedica, Balstogė, Lenkija
13:20–13:45 „Šviesos mikroskopija ir gimdos kaklelio gleivių ovuliacijos proteominiai modeliai“ – gyd. dr. Yolanda Fernández, Šventosios Šeimos klinika, Barselona, Ispanija„
13:45–14:10 Simptoterminio metodo svarba moters sveikatai“ – gyd. Ludmila Lázničková, Mgr. Jitka Pokorná, Vilties ir pagalbos centras (CENAP), Brno, Čekija
14:10–14:40 II plenarinė diskusija
14:40–15:40 Pietų pertrauka
15:40–17:40 III PLENARINĖ SESIJA
RENGIMAS ŠEIMAI: VAISINGUMO PAŽINIMAS – LYTIŠKUMO UGDYMO PAGRINDAS
Moderuoja doc. dr. Aušra Vasiliauskaitė
15:40–16:05 „Ugdymas skaistumo link: kaip vaisingumo raštingumas formuoja socialinę ir santykių sveikatą“ – dr. Michael D. Manhart, vyriausiasis mokslinis konsultantas, tarptautinė Šeima šeimai lyga (CCL), Sinsinatis, Ohajas, JAV
16:05–16:30 „Lytiniai hormonai – biologiniai asmenybės architektai: sisteminio požiūrio trūkumas mokyklų bendrojo ugdymo programose“ – prof. dr. Birutė Obelenienė, VDU
16:30–16:55 „Lenkijos medicinos studentų vaisingumo pažinimo metodų žinios: skerspjūvio tyrimas“ – gyd. dr. Ewa Slizięń-Kuczapska, Lenkijos NŠP mokytojų asociacija, Varšuva, Lenkija
16:55–17:20 „Mamos ir dukros pokalbis: moterystės estafetė“ – doktor. Ingrida Jazgevičienė, VDU
17:20–18:00 III Plenarinė diskusija. Konferencijos uždarymas
KONFERENCIJOS PRANEŠĖJAI
VDU KTF Teologijos katedros vedėjas
Kun. prof. dr. Andrius Narbekovas
Kun. Andrius Narbekovas – teologijos mokslų daktaras, profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto Teologijos katedros ir Santuokos bei šeimos tyrimų centro vadovas. Studijavo Kauno medicinos institute. Mokslinio leidinio „Medicina, etika ir teisė apie žmogų iki gimimo“ sudarytojas ir bendraautoris; knygų „Lytiškumo ugdymo etika“ ir „Vaisingumo pažinimas ir natūralus šeimos planavimas“ autorius; vadovėlio „Bioetika“ autorius ir „Medicinos etikos“ bendraautoris. Dėstomų disciplinų ir mokslinių interesų sritys: bioetika, santuokos etika, moralinė teologija, lytiškumo etika, sveikata ir krikščioniškoji moralė.
Vaisingumas – asmens egzistencinis gėris
Pranešimo tikslas – atskleisti, kad žmogiškasis vaisingumas krikščioniškoje antropologijoje yra suprantamas ne kaip izoliuota biologinė funkcija, o kaip fundamentalus asmens egzistencinis gėris, neatsiejamas nuo žmogaus orumo, lytiškumo ir pašaukimo meilei.
Krikščionybė žmogaus asmenį supranta kaip nedalomą kūno ir dvasinės sielos vienovę. Būti vyru ar moterimi nėra vien biologinis faktas, nes žmogaus kūnas nėra tik instrumentas, jis – sudėtinė asmens dalis. Biologiniai procesai, tarp jų ir vaisingumas, nėra vien mechaniniai vyksmai – veikiant dvasinei sielai, žmogaus kūnas ir jo galios tampa žmogiški, personalizuoti ir įgyja egzistencinę prasmę. Vaisingumas, žvelgiant iš krikščioniškosios perspektyvos, suprantamas kaip prigimtinis asmens gėris ir dovana. Jis negali būti traktuojamas kaip prekė, instrumentas ar nuo asmens valios atskirta funkcija. Vaisingumas leidžia asmeniui realizuoti save per tėvystę ir motinystę, peržengti savo paties ribas ir atsiverti kito asmens priėmimui.
Vaisingumas nėra patologija, kurią reikėtų slopinti, ir nėra vien biologinis resursas, kuriuo būtų galima manipuliuoti. Tai – egzistencinis gėris, per kurį žmogus įgyvendina savo giliausią esmę: pašaukimą dovanoti gyvybę, mylėti ir būti santykyje su kitu.
Tarptautinio teologijos instituto Santuokos ir šeimos studijų magistrantūros programos direktorius, Trumau, Austrija
Prof. dr. gyd. Gintautas Vaitoška
Prof. dr. Gintautas Vaitoška – psichiatras, Santuokos ir šeimos studijų magistrantūros programos direktorius Tarptautiniame teologijos institute Trumau, Austrijoje. Dr. G. Vaitoška 1984 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą ir nuo tada praktikuoja psichiatriją. 1992–1995 m. studijavo Jono Pauliaus II Santuokos ir šeimos studijų institute Vašingtone, D.C., 2003 m. įgijo teologijos licenciato laipsnį Tarptautiniame teologijos institute Gaminge, Austrijoje, o 2022 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitete apgynė daktaro disertaciją tema „Skaistybė kaip vaisingumo galios personalizacija“. Nuo 2000 m. dėsto pastorinę teologiją Tarptautiniame teologijos institute, o šiuo metu eina Santuokos ir šeimos studijų magistro programos direktoriaus pareigas.
Kontracepcijos piliulė kaip Homo sentimentalis „motina“
Pasak Philippe’o Rieffo, graikų polio žmogus buvo politinis, Viduramžiais – religinis, marksizmo epochoje – ekonominis, o po Freudo darbų gimė „psichologinis žmogus“. Gyvendamas „terapinėje kultūroje“, šis žmogus siekia įgyvendinti savo autentiškus troškimus ir pasiekti psichologinį bei emocinį komfortą. Šio komforto siekį dramatiškai sustiprino kontraceptinės piliulės paneigta egzistencinė seksualinio akto gelmė. Erikas Eriksonas parodo, kaip to, kas prarasta, kompensacijos siekimas daro žmogų sentimentalų ir egocentrišką – nepajėgų išlaikyti santykį su kitu žmogumi.
VDU KTF Teologijos katedros asistentė
Dr. Vilma Šliužaitė
Dr. Vilma Šliužaitė yra teologė, turinti teologijos mokslų daktaro (S.T.D.) laipsnį. Doktorantūros studijas baigė Popiežiškajame Jono Pauliaus II santuokos ir šeimos studijų institute Amerikos katalikų universitete (Vašingtonas, JAV). Mokslinių tyrimų kryptis – žmogiškosios patirties ir objektyvios tiesos santykis moralinės teologijos ir krikščioniškosios antropologijos perspektyvoje, ypatingą dėmesį skiriant moterų patirtims.
Moters laisvė ir įkūnytas vaisingumas: iš kur kyla jų priešprieša?
Moters laisvės ir įkūnyto vaisingumo priešprieša šiuolaikinėje kultūroje kyla iš platesnio laisvės sampratos pokyčio – laisvė vis dažniau suprantama kaip autonomija nuo kūno ir žmogaus prigimties duotybės. Dėl to moters įkūnyta egzistencija praranda organišką ryšį su asmenine tapatybe ir traktuojama kaip valdymui bei modifikavimui atviras objektas. Taip susiformuoja paradoksali situacija: moterys siekia realizuoti savo laisvę, tačiau kartu patiria socialinį spaudimą nuolat pertvarkyti savo kūną pagal produktyvumo, estetikos ir funkcionalumo kriterijus. Pagal tokią laisvės sampratą kūnas instrumentalizuojamas ir suvokiamas kaip projektas, kurį reikia optimizuoti, planuoti ir valdyti. Pagal šią logiką vaisingumas redukuojamas į valdomą biologinę funkciją, o tai kelia įtampą tarp moters įkūnytos tikrovės ir savęs optimizavimo kultūrinės logikos. Vis dėlto svarbu suvokti, kad ši priešprieša nėra prigimtinė – ji kyla iš iškreiptos laisvės sampratos, kurioje laisvė redukuojama į savęs rekonstravimo projektą, keliantį spaudimą veikti prieš savo įkūnytąją prigimtį.
Klodo Bernaro universiteto profesorius emeritas, Lionas, Prancūzija
Dr. gyd. René Ecochard
Dr. René Ecochard – tyrėjas, gydytojas epidemiologas, Klodo Bernaro universiteto Lione (Prancūzijoje) profesorius emeritas. Biostatistikos ir demografijos mokslų daktaro laipsnį įgijo Kembridžo universitete (Jungtinėje Karalystėje). Specializuojasi dauginimosi biologijos srityje, yra 40-ties šios srities mokslinių straipsnių bendraautoris, iš viso paskelbė 285 darbus. Neseniai išleido tris knygas, skirtas vyriškumo, moteriškumo ir žmogiškosios ekologijos neurobiologiniams pagrindams.
Mokslas ir lytis
Mokslas suteikia aiškų supratimą apie tai, kas yra lytis. Jis rodo, kad lytis yra ne kokia nors papildoma žmogaus savybė, kaip daikto spalva, bet yra esminė žmogaus tapatybės dalis: pirmojo nėštumo trimestro pabaigoje mes jau esame berniukas arba mergaitė. Dar gerokai prieš gimimą smegenys pradeda formuotis kaip vyriškos arba moteriškos, ir šis procesas tęsiasi iki brandos. Šis kūno ir proto skirtumais grindžiamas vyriškumo ir moteriškumo tarpusavio papildomumas būdingas žmonių rūšiai, kaip ir kitiems žinduoliams.
Paauglystėje, formuojantis tapatybei, gali kilti stiprus nerimas, susijęs su perėjimu į suaugusiojo vaidmenis – vyro ar moters, tėvo ar motinos. Jaunus žmones reikia skatinti atrasti, kad būti savimi yra gera.
Reprodukcinės sveikatos tyrimų instituto medicinos direktorė, Niujorkas, JAV; Santjagas, Čilė
Dr. gyd. Pilar Vigil
Dr. gyd. Pilar Vigil yra akušerė ginekologė, biologijos mokslų daktarė, daktaro laipsnį įgijusi Čilės popiežiškajame katalikų universitete. Podoktorantūros studijas atliko Teksaso reprodukcinės medicinos ir endokrinologijos institute (JAV) bei Karališkojoje moterų ligoninėje Melburne (Australija). Ji yra Čilės popiežiškojo katalikų universiteto profesorė, aktyviai dirbanti reprodukcinės medicinos, vaisingumo, nevaisingumo ir šeimos planavimo srityse. Kartu su profesoriais Jamesu Brownu ir Lenu Blackwellu sukūrė kiaušidžių kontinuumo koncepciją. Yra daugiau kaip 240 mokslinių publikacijų aukšto lygio recenzuojamuose žurnaluose ir 3 monografijų autorė, pasaulyje pripažinta žmogaus vaisingumo ekspertė, skaičiusi paskaitas daugiau nei 30 šalių ir dalyvavo daugiau nei 250 kongresų bei seminarų. Čilės žiniasklaidoje ne kartą apdovanota kaip moterų lyderė.
Dr. P. Vigil yra Amerikos akušerijos ir ginekologijos kolegijos narė, daugelio mokslinių draugijų narė, buvusi Popiežiškosios gyvybės akademijos narė ir Teen STAR International prezidentė. Šiuo metu eina Reprodukcinės sveikatos tyrimų instituto medicinos direktorės pareigas (Niujorkas, JAV, ir Santjagas, Čilė).
Ovuliacija – sveikatos ženklas
Šiame pranešime pristatomas paradigmos pokytis, susijęs su menstruacinio ciklo ir moters sveikatos supratimu. Ovuliacija čia vertinama ne vien kaip vaisingumo fiziologijos įvykis, bet ir kaip esminis moters sisteminės sveikatos biologinis žymuo, atspindintis hipotalamo-hipofizės-gonadų-antinksčių ašies integruotą ir koordinuotą veikimą.
Kai ovuliacija vyksta normaliai, tai rodo tinkamą kelių tarpusavyje susijusių sistemų – neuroendokrininės, metabolinės, imuninės ir reprodukcinės – funkcionavimą. Ir atvirkščiai – ovuliacijos disfunkcija gali būti ankstyvasis latentinių patologijų rodiklis, apimantis policistinių kiaušidžių sindromą, skydliaukės sutrikimus, taip pat psichikos, autoimunines metabolines ligas.
Identifikavus biologinius žymenis, leidžiančius moterims ir gydytojams atpažinti bei stebėti ovuliaciją, menstruacinis ciklas tampa vertingu diagnostiniu įrankiu. Tai suteikia galimybę sveikatos priežiūros specialistams pereiti nuo reaktyvaus gydymo prie ankstyvos diagnostikos ir plataus spektro ligų prevencijos.
Šis požiūris iš esmės pakeitė klinikinę praktiką, pasiūlydamas moksliniais įrodymais grįstus protokolus, jungiančius fundamentalųjį mokslą ir pacientų priežiūrą. Jo poveikis peržengia reprodukcinės medicinos ribas – ovuliacinė sveikata įtvirtinama kaip esminė moters sveikatos dimensija viso gyvenimo metu.
Atkuriančiosios prokreatyviosios medicinos centras Napromedica, Balstogė, Lenkija
Doc. dr. Jolanta Wasilewska, gyd. Tadeusz Wasilewski
Doc. dr. Jolanta Wasilewska – gydytoja alergologė, pediatrė, vaikų somnologė, klinikinė dietologė ir naprotechnologė. Iki 2016 m. dėstė ir vykdė mokslinius tyrimus Balstogės medicinos universitete, šiuo metu dirba Balstogės reprodukcinės medicinos centre „Napromedica“.
Jos mokslinių tyrimų sritys apima mitybos ir maisto įtaką žmogaus sveikatai bei vaisingumui žarnyno mikrobiomo reikšmę nevaisingumo biocheminiams biomarkeriams ir endofenotipams taip pat žmogaus vaisingumo nutrigenetinius aspektus. 2024 m. buvo pakviesta skaityti pranešimą RIKEN smegenų mokslų institute Tokijuje (Japonija), kuriame pristatė žarnyno ir smegenų ašies galimą vaidmenį reguliuojant autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų elgesį.
Mitybos vaidmuo reguliuojant moters hormoninę pusiausvyrą
Mityba – tai procesas, kurio metu organizmas virškina, absorbuoja ir naudoja maistines medžiagas. Mitybos tikslas – aprūpinti organizmą riebalais, baltymais, angliavandeniais ir maisto mikromedžiagomis, kurios naudojamos baltyminių ir steroidinių hormonų sintezei. Baltyminiai hormonai (LH, FSH, insulinas, prolaktinas, hCG, TSH) gaminami iš aminorūgščių, o steroidiniai hormonai (estrogenai, progestagenai: progesteronas, testosteronas ir streso hormonas kortizolis) – iš cholesterolio. Mityba tiesiogiai veikia spermatozoidų ir kiaušialąsčių kokybę, ovuliaciją, implantaciją ir ankstyvąją nėštumo eigą. Lytinės ląstelės, tiek spermatozoidai, tiek kiaušialąstės, yra ypač jautrios maistinių medžiagų trūkumui ir nepalankiems aplinkos veiksniams. Vaisingumą palaikančios maistinės medžiagos yra vitaminas D, omega 3 riebalų rūgštys, vitaminas B (folatas, B12), antioksidantai (vitaminas C, Q10), geležis, cinkas, selenas ir cholinas. Sveikas žarnynas ir sveika žarnyno mikrobiota daro teigiamą poveikį moters sveikatai, vaisingumo potencialui, palikuonių sveikatai ir vaisiaus programavimui (programuoja vaisiaus metabolizmą ir sveikatą ilgam laikui). Hiperkalorinė, daug sočiųjų riebalų turinti mityba skatina uždegimą palaikančios žarnyno mikrobiotos plitimą ir didina cirkuliuojančių lipopolisacharidų (LPS) kiekį. Dėl to gali vystytis sisteminiai medžiagų apykaitos sutrikimai (atsparumas insulinui, dislipidemija, disproteinemija) ir didėti autoimuninių ligų (pavyzdžiui, celiakijos ar Hašimoto tiroidito) rizika. Šie pokyčiai gali sudaryti prielaidas vadinamajam su sumažėjusiu vaisingumu susijusiam uždegiminiam ir metaboliniam sindromui, neigiamai veikiančiam reprodukcinę sveikatą.
Šventosios Šeimos klinika, Barselona, Ispanija; UCAM Katalikiškasis Mursijos universitetas, Mursija, Ispanija
Dr. gyd. Yolanda Fernández
Dr. Yolanda Fernández – gydytoja iš Ispanijos, Kreitono modelio vaisingumo pažinimo sistemos mokytoja, Billingso ovuliacijos metodo ir simptoterminio metodo mokytoja, naprotechnologijos medicinos konsultantė. Mokslinių tyrimų sritis – gimdos kaklelio gleivių reikšmė vaisingumo vertinimui. Yra paskelbus 2 mokslinius straipsnius ir apgynusi daktaro disertaciją (cum laude) tema „Gimdos kaklelio fermentai kaip priešovuliaciniai parametrai“. Dėsto Kreitono universitete ir dviejuose Ispanijos universitetuose (vaisingumą atkuriančios medicinos srityje). Klinikinę praktiką vykdo Šventosios Šeimos klinikoje Barselonoje, kur padeda poroms sėkmingai susilaukti vaikų arba atidėti nėštumą, sprendžia moterų vaisingumo ir ginekologinės sveikatos problemas, moko mergaites, paaugles, moteris ir poras apie vaisingumą. Šiuo metu eina IEEF/EIFLE organizacijos pirmininkės pareigas. Asmeniniame gyvenime – ištekėjusi, keturių vaikų mama.
Šviesos mikroskopija ir gimdos kaklelio gleivių ovuliacijos proteominiai modeliai
Vis daugiau porų siekia tiksliai nustatyti vaisingąjį langą, kad padidintų pastojimo tikimybę. Remiantis iki šiol paskelbtais tyrimais, galima daryti išvadą, kad patikimų metodų, leidžiančių tiksliai prognozuoti ovuliaciją ir vaisingąjį langą, kol kas nėra. Gimdos kaklelio gleivių (GKG) baltymai galėtų būti perspektyvūs biologiniai žymenys, padedantys anksti ir tiksliai nustatyti ovuliaciją.
GKG mėginiai buvo imami iš vaisingo amžiaus moterų gimdos kaklelio kanalo tris skirtingas to paties menstruacinio ciklo dienas. Pirmiausia jie buvo ištirti ir klasifikuoti taikant šviesos mikroskopiją, vėliau atlikta aukštos skyros masių spektrometrija ir bioinformatinė analizė, siekiant nustatyti GKG baltymų sudėties pokyčius in vivo. Nustatyta, kad menstruacinio ciklo metu GKG vyksta cikliniai biofizinių savybių pokyčiai, atsispindintys šviesos mikroskopu stebimuose kristalizacijos modeliuose. Proteominė analizė taip pat atskleidė GKG baltymų sudėties pokyčius ciklo eigoje. Dvidešimt penki iš keturiasdešimt aštuonių identifikuotų baltymų galėtų būti potencialūs ovuliacijos biologiniai žymenys. Manoma, kad koordinuoti GKG sudėties pokyčiai ovuliacijos laikotarpiu sudaro palankias sąlygas patekti pašaliniam kūnui – spermatozoidui.
Vilties ir pagalbos centras, Brno, Čekija
Gyd. Ludmila Lázničková, Mgr. Jitka Pokorná
Gyd. Ludmila Lázničková – gydytoja, daugiau nei 30 metų dirbanti ginekologijos ir akušerijos srityje, savo praktikoje taikanti holistinį požiūrį. Ji vadovauja organizacijai „Centrum naděje a pomoci“ („Vilties ir pagalbos centras“, Brno, Čekija) ir, be laboratorinių, ultragarsinių bei klinikinių tyrimų, savo praktikoje remiasi ir simptoterminio metodo teikiama informacija. Dalyvauja ruošiant sveikatos priežiūros specialistus – akušerius, gydytojus, taip pat šviečia visuomenę ginekologinės ir vaisingumo sveikatos klausimais.
Simptoterminio metodo svarba moters sveikatai
Moters menstruacinis ciklas laikomas penktuoju gyvybiniu rodikliu. Simptoterminis metodas (STM) yra geriausia galimybė suprasti menstruacijų ciklo fiziologiją ir galimus jo sutrikimus. Šis metodas gali būti taikomas įvairiausiose gyvenimo situacijose – ne tik planuojant šeimą, bet ir diagnozuojant bei gydant menstruacinio ciklo sutrikimus.
Šiame pranešime pristatomos kelių klienčių, turėjusių įvairių menstruacijų ciklo problemų, atvejų analizės, parodančios, kaip STM gali būti pritaikomas ginekologinėje diagnostikoje ir terapijoje. Straipsnyje nagrinėjamas simptoterminio metodo (STM) taikymas ginekologinėje praktikoje. Daugiausia dėmesio skiriama STM kaip įrankiui, padedančiam diagnozuoti ir gydyti vaisingumo ir ginekologinės sveikatos sutrikimus. Straipsnyje pateikiamas išsamus požiūris į STM kaip į šiuolaikinį veiksmingą įrankį, naudojamą ginekologijos ir vaisingumo sveikatos srityje.
Šeimos šeimai lygos (CCL) vyriausiasis mokslinis konsultantas, Sinsinatis, JAV
Dr. Michael D. Manhart
Dr. Michael D. Manhart – mikrobiologijos mokslų daktaras, laipsnį įgijo Sinsinačio universiteto Medicinos mokykloje. Karjerą pradėjo karjerą „Procter & Gamble“ kompanijos mokslinių tyrimų ir plėtros padalinyje, ėjo įvairias atsakingas vadovaujamas pareigas pasaulinėse sveikatos priežiūros ir farmacijos organizacijose. 2008 m. išėjo į pensiją kaip mokslinių tyrimų ir plėtros direktorius. 2007–2009 m. buvo CCL Direktorių tarybos narys, 2009 m. liepos mėn. buvo paskirtas organizacijos vykdomuoju direktoriumi ir šias pareigas ėjo iki 2016 m. Šiuo metu eina CCL Tarybos pirmininko ir vyriausiojo mokslinio konsultanto pareigas, taip pat yra FACTS Direktorių tarybos narys. Yra kelių mokslinių tyrimų, susijusių su natūraliu šeimos planavimu, autorius. Su žmona daugiau kaip 35 metus dirba savanoriais CCL mokytojais. Gyvena Sinsinatyje (Ohajas, JAV), yra keturių vaikų tėvas ir vienuolikos anūkų senelis.
Ugdymas skaistumo link: kaip vaisingumo raštingumas formuoja socialinę ir santykių sveikatą
Santuokiniai santykiai gali būti reikšmingai teigiamai ir neigiamai veikiami keleto socialinių ir demografinių veiksnių: santuokos sudarymo amžiaus, partnerių išsilavinimo, pajamų, bendro religingumo, sugyvenimo prieš santuoką ir vaikų skaičiaus. Daugelis iš jų yra plačiai ištirti. Mažiau nagrinėtas yra galimas poros pasirinkto šeimos planavimo metodo poveikis santykių dinamikai: ar vaisingumo raštingumas – arba jo stoka – daro įtaką santykių ir (ar) socialinei sveikatai?
Šiame pranešime apžvelgiama mokslinė literatūra, kurioje nagrinėjamas šeimos planavimo pasirinkimų poveikis santykiams, asmeninėms nuostatoms ir šeimos dinamikai. Pristatomi keli tyrimai, analizuojantys natūralų šeimos planavimą taikančių porų santykių dinamiką – daugelis jų turi svarbių apribojimų. Pastaraisiais metais publikuoti tyrimai, lyginantys NŠP metodus taikančių ir kontracepcijos priemones vartojančių porų santykių dinamiką, rodo nepakankamai įvertintą šio pasirinkimo poveikį santykiams, įskaitant didelę įtaką skyrybų tikimybei. Pristatomas vaisingumo integracijos modelis, suteikiantis teorinį pagrindą, paaiškinantį, kodėl šeimos planavimo metodų pasirinkimai gali daryti poveikį tiek santykių, tiek socialinei sveikatai.
VDU KTF Teologijos katedros profesorė
Dr. Birutė Obelenienė
Dr. Birutė Obelenienė – socialinių mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos katedros profesorė ir Santuokos bei šeimos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja. Magistrantūros studijas baigė Kauno medicinos instituto Farmacijos fakultete; daktaro disertaciją apgynė Vytauto Didžiojo universitete 2007 m. Yra daugiau kaip 50-ties mokslinių publikacijų autorė, mokslinio leidinio „Medicina, etika ir teisė apie žmogų iki gimimo“ sudarytoja ir bendraautorė bei dviejų knygų – „Lytiškumo ugdymo etika“ ir „Vaisingumo pažinimas ir natūralus šeimos planavimas“ – autorė. KTF mokslo žurnalo „Soter“ redkolegijos pirmininko pavaduotoja, magistrantūros studijų programos „Šeimos studijos“ vadovė. Mokslinių interesų sritys: lytiškumo ugdymo etika, bioetika, santuokos etika, natūralus šeimos planavimas ir vaisingumo pažinimas, šeimos studijos, jaunimo rengimas santuokai ir šeimos gyvenimui.
Lytiniai hormonai – biologiniai asmenybės architektai: sisteminio požiūrio trūkumas mokyklų bendrojo ugdymo programose
Šiuolaikinėje švietimo sistemoje, nepaisant atnaujintų Biologijos ir Gyvenimo įgūdžių programų, vis dar egzistuoja gilus edukacinis vakuumas prokreacinės sveikatos ir vaisingumo pažinimo srityje. Šio pranešimo tikslas – atskleisti, kad mokykloje sistemingai vengiama gilintis į natūralią vaisingumo biologinę bei egzistencinę prasmę. Dažnai moters menstruacinis ciklas ir organizmo pasirengimas gyvybės pradėjimui yra aptariami tik higienos aspektu, o gilesnė šio proceso prasmė visiškai ignoruojama.
Pranešime analizuojama, kaip lytinių hormonų natūralių sintezės dėsningumų ignoravimas ir žinių trūkumas tiesiogiai veikia paauglių emocinę, psichinę bei fizinę brandą. Vaisingumo pažinimas nėra tik medicininis faktas – tai pamatinis įrankis, padedantis jaunam žmogui suvokti vyro ir moters biologinius bei psichologinius skirtumus ir savitumą. Lytinių hormonų funkcijos sumenkinimas visuomenėje ir mokykloje skatina iškreiptą arba paviršutinišką moteriškumo ir vyriškumo sampratą. Pranešime keliamas klausimas, kaip sveikatos raštingumo trūkumas mokyklose gali būti susijęs su vėlesniu jaunų žmonių informacijos stygiumi bei dėl jo kylančiomis sveikatos problemomis, ir pateikiamos gairės, kaip šias spragas būtų galima užpildyti vertybiniu bei moksliniu turiniu.
Lenkijos NŠP mokytojų asociacijos (dvigubo patikrinimo metodo) pirmininkė, Varšuva, Lenkija
Dr. gyd. Ewa Ślizięń-Kuczapska
Dr. Ewa Ślizięń-Kuczapska – gydytoja akušerė-ginekologė, medicinos konsultantė, dirbanti Šv. Sofijos ligoninėje (tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigoje) Varšuvoje. Ji aktyviai propaguoja vaisingumo pažinimą ir medicinos personalo švietimą vaisingumo priežiūros bei priežastiniu būdu grindžiamo nevaisingumo gydymo srityse. Lenkijos NŠP mokytojų asociacijos (dvigubo patikrinimo metodo) pirmininkė, Europos Šeimos gyvenimo ugdymo instituto (IEEF) narė, naprotechnologijos medicinos konsultantė (NaProTECHNOLOGY Omaha, 2011), medicinos vadybos kurso (FEMM, 2018) absolventė. Taip pat buvo Tarptautinio vaisingumą atkuriančiosios medicinos tyrimų instituto patariamojo komiteto narė, Fides et Ratio akademinės draugijos narė bei Sveikatos apsaugos ministerijos konsultantė vaisingumo priežiūros skatinimo ir prokreacinės sveikatos srityje (2016–2020). Asmeniniame gyvenime – žmona, trijų suaugusių vaikų mama (g. 1996, 2001, 2004). Domisi viduramžių muzika, istorija ir kelionėmis su šeima.
Lenkijos medicinos studentų vaisingumo pažinimo metodų žinios:skerspjūvio tyrimas
Jauni žmonės, ypač studentai, yra optimalaus vaisingo amžiaus ir susiduria su svarbiais gyvenimo pasirinkimais, susijusiais su išsilavinimu, karjera, santuoka ir vaikų susilaukimu. Daugelis tyrimų rodo, kad jie nori kurti šeimą ir tapti tėvais, tačiau jiems dažnai trūksta žinių apie biologiškai palankiausią amžių susilaukti vaikų, nevaisingumo rizikos veiksnius ir vaisingumo pažinimo metodus. Žinios apie šiuos metodus ir jų taikymą prokreacinės sveikatos prevencijoje yra nepakankamos, ypač tarp medicinos studentų. Tokios būklės kaip endometriozė, poliendokrininis metabolinis kiaušidžių sindromas (PMKS, anksčiau PKS), skydliaukės autoimuninės ligos gali būti aptiktos taikant vaisingumo pažinimo metodus ir yra vienos iš dažniausių moterų vaisingumo sutrikimo priežasčių. Tyrimo rezultatai rodo menką medicinos studentų susidomėjimą ir nepakankamas žinias apie vaisingumo pažinimo metodų taikymą. Ši tendencija nėra būdinga vien Lenkijai – ji stebima ir tarptautiniu mastu. Dėl to medicinos specialistų švietimas šioje reprodukcinės ir prokreacinės sveikatos srityje yra itin svarbus ir aktualus.
VDU Katalikų teologijos fakulteto doktorantė
Teologijos doktor. Ingrida Jazgevičienė
Lic. Ingrida Jazgevičienė – Kauno arkivyskupijos šeimos centro direktorė, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto doktorantė. Nuo 2014 m. – natūralaus šeimos planavimo metodo Kreitono modelio sistemos mokytoja, nuo 2020 m. – vaisingumo pažinimo FEMM metodo mokytoja ir dėstytoja. 2020 m. Vytauto Didžiojo universitete įgijo katalikų teologijos bakalauro laipsnį, 2023 m. – teologijos licenciato laipsnį. Tyrimų sritys: natūralus šeimos planavimas (vaisingumo pažinimas), lytiškumo ugdymas, nevaisingumas, dvasinis asistavimas.
Mamos ir dukros pokalbis: moterystės estafetė
Mama yra pirmoji ir svarbiausia savo dukters mokytoja moteriškumo kelyje – būtent ji gali padėti dukrai brendimo laikotarpį išgyventi su džiaugsmu ir pasididžiavimu. Šiame pranešime pristatomi praktiniai patarimai mamos ir dukros, kuri žengia lytinio brendimo keliu, pokalbiui. Parodoma, kodėl vaisingumo pažinimo ugdymas, grindžiamas autentišku santykiu, tampa kartų tęstinumą formuojančiu aktu.
Pranešimo centre – kūno pažinimo samprata: gebėjimas suprasti kūno kalbą, suvokti, ką jis sako apie tapatybę ir sveikatą, ir į tai atsiliepti žiniomis grįstu požiūriu bei pagarba žmogaus orumui. Akcentuojama, kad pagrindinis menstruacinio ciklo įvykis yra ovuliacija, o ne mėnesinės; kad gimdos kaklelio gleivės yra matomas artėjančio vaisingumo ženklas, atsirandantis dar prieš menarchę; ir kad menstruacijų ciklas, pasak Amerikos akušerių ir ginekologų kolegijos (ACOG), yra gyvybiškai svarbus požymis: jo sutrikimai gali anksti signalizuoti apie sveikatai grėsmingus procesus. Aptariama, kaip kalbėti su dukra, į ką atkreipti dėmesį mamai, kad laiku ir tinkamai būtų atpažinti tiek normalūs, tiek galimi nenormalūs pokyčiai. Ši žinia perteikia požiūrį, kad kūno sandara yra nuostabi ir tikslinga, o menstruacinis ciklas – dovana, paverčianti brendimą iš paslaptingo ar kartais net gėdingo dalyko į suprantamą ir vertingą patirtį.
Pranešime nagrinėjama, kaip amžiui pritaikytas vaisingumo pažinimo ugdymas, mamos perduodamas dukrai, kuria pagrindą nuolatiniam dialogui šeimoje ir ugdo savęs pažinimą, sveikatos raštingumą bei skaistumo dorybę. Remiantis kūno kaip dovanos teologine antropologija, pranešime keliama mintis, kad mamos ir dukros pokalbis nėra vien sveikatos ar higienos reikalas – tai moterystės estafetė: meilė, atvirumas ir pagarba gyvybei perduodamos iš kartos į kartą.